Jei esate kolega jogos mokytojas, žinote tiesą, kurią ne visas pasaulis pripažįsta: mes esame tokie pat pikti, liūdni, laukiniai ir ydingi kaip visi kiti. Kai pirmą kartą pradėjau praktikuoti jogą būdamas 20-ies, gyvendamas Azijoje ir siekdamas dvasinio pabudimo, aš tikrai maniau, kad stipri meditacija ir jogos praktika ketina sukurti šią niūrią, palaimingą ir nušvitusią savo versiją.
Dvidešimt metų ir daugybė jogos, meditacijos, sąmoningumo, garso gydymo ir čakros valandų vėliau? Aš vis dar apversiu žmones greitkelyje, turiu cigaretę, kai turiu kokteilį, ir stengiuosi atitikti savo praktiką.
Teisingai. Aš pastaruosius 10 metų paskyriau žmonių jogos mokymui, palengvinant sveikatingumo užsiėmimus įmonių aplinkoje ir ugdydamas jaunimą bei suaugusiuosius apie tai, kaip reguliuoti jų nervų sistemą. Aš taip pat nuolat sujaudinau tai, ko moku, ir pripažįstu tai savo studentams.
Why, you ask? It’s because when I was first starting to practice yoga in the United States when I moved back from Korea, I was so intimidated by the studios, by the perfect bodies, by the expensive outfits, by the healthy perfect students and teachers I saw daily. I still went to class—I had grown to love yoga and needed the practice after all—but it was a challenge.
Prisimenu tą dieną, kai išėjau vakarieniauti su vienu mėgstamiausių mokytojų, ir ji užsisakė kepsnį, uždegė cigaretę ir per 20 minučių numetė keturias F-bombis. Valgymo metu tai buvo tarsi svoris, pakeltas nuo mano pečių. Ji buvo normalus žmogus, kuris nutiko mokyti ir daryti jogą. Kartais ji gėrė žalias sultis, pataikydama į savo meditacijos pagalvę ir kasdien praktikuodavo. Ir kartais ji nebuvo. Tai buvo gerai.
Po to aš niekada nesijaučiau ne vietoje studijoje. Aš tapau reguliariai ir pagaliau padariau oficialius 200 valandų treniruotes, kad išmokčiau dar daugiau. Aš siekiau būti ne kas kita, o aš, nesvarbu, kur pasirodžiau. Ir nors tai ne visiems, kai kam nors skirtas, aš žinau, kad mano trūkumai yra tokie pat svarbūs kaip ir mano sėkmės.
Taigi, kai kitą kartą pamatysite mane eisme, murmėjant kvėpuodamas kažkieno baisiu susijungimu, tiesiog atsiminkite: aš nesu nesėkmingas jogas. Aš esu žmogus, kuris atsitinka mokyti jogos. Galbūt būtent toks mokytojui, kurio reikia pasauliui, reikia daugiau.
